Katalonijos futbolo komandos „Barcelona“ fanas, draugiškas bei aktyvus žmogus Martynas Kudakas atstovaujantis „Radijas TAU“ komandą, sutiko pasidalinti mintimis apie gyvenimą, krepšinį bei ateities perspektyvas. Gerai šį sezoną rungtyniaujantis 26 metų krepšininkas, tapęs KKL „A“ lygos gruodžio mėnesio naudingiausiu žaidėju (MVP) yra pasiruošęs iššūkiams ir nebijo imtis to, kas ne visada gali pavykti. Pristatome M. Kudako interviu, kuriame jis atsikleidžia įdomesnius savo gyvenimo faktus bei siekius.

Martynai, kada susidomėjai krepšiniu ir supratai, kad nori jį žaisti? Kokie pirmieji įspūdžiai krepšinio aikštelėje?

Nuo mažų dienų domėjausi visomis populiariausiomis sporto šakomis, esu gimęs ir augęs Akademijos miestelyje, netoli Lietuvos žemės ūkio universiteto, kuris turi labai didelį stadioną, tad kaip ir kiekvienas vaikas gyvendamas ten, vasaras leisdavau futbolo aikštėje. Net neatsimenu, kiek man buvo metų, bet po vienos iš vasarų mokykloje, atsirado futbolo būrelis, net negalvodamas pradėjau jį lankyti, sekėsi visai neblogai, laikui bėgant teko kelti kartelę aukščiau, taip atsiradau Kauno futbolo mokykloje. Svajonės po truputį pradėjo pildytis, bet aišku kaip visada gyvenime atsiranda netikėtumų. Jų atsirado ir pas mane, į mokyklą, kurioje mokiausi, priėmė labai daug mokinių, moksleivių buvo tiek daug, kad kažkam teko mokintis po pietų, tarp tų laimingųjų buvau ir aš. Taip aktyviam vaikui liko tik fizinio lavinimo pamokos (kūno kultūra). Ką veikti salėje, kur nėra vartų? Toks ir susidomėjimas krepšiniu, daugiau priverstinis, nei išsvajotas.

Kokio stiliaus krepšininkas tu esi? Kas tau yra svarbiausia?

Niekada nesu matęs savo žaidimo iš šono, todėl ir apibūdinti būtų sunkoka. Komanda kurioje žaidžiu negali pasigirti dideliu komandos narių skaičiumi. Kartais ir kamuolį įžaidinėti tenka, kartais būnu pastatytas ir į ketvirtojo numerio poziciją. Tikriausiai tik treneris galėtų tiksliau apibūdinti mano stilių ar poziciją. Svarbiausia, manau, yra gynyba, nes puolimas prasideda tik nuo geros gynybos.

Dauguma krepšininkų renkasi populiarius numerius ant marškinėlių. Europiniame krepšinyje skaičius 2 nėra vienas iš tokių. Ką jis tau reiškia?

Istorijoje skaičius 2 turi aibes paaiškinimų, tačiau man šis skaičius yra tik skaičius. Ilgą laiką buvau prietaringas ir ištikimas skaičiui 7, kai komanda gavo naujas aprangas pastarojo nebuvo, teko visus prietarus ir ištikimybes mesti šalin ir imti patį nereikšmingiausią skaičių. Su juo, manau, visai neblogai susidraugavau, be to nėra jis jau toks nepopuliarus, visi tik ir klausia kodėl toks numeris pas mane, to tikrai nebuvo žaidžiant su bet kuriuo kitu „populiariuoju“ skaičiumi.

Koks yra geriausias treneris per visą tavo karjerą? Ko iš jo išmokai?

Pirmas žmogus kuris mane treniravo, buvo fizinio lavinimo mokytojas. Tikriausiai jis daugiausiai ir prisidėjo prie to, kaip aš dabar žaidžiu, kaip elgiuosi aikštelėje. Kadangi krepšinio mokyklos nelankiau, žaidžiau tik mėgėjiškai, tai ir visi treneriai buvo mėgėjai arba kažkuris iš žaidėjų bandydavo apsimetinėti tokiu. Tik pradėjus žaisti „Radijas TAU“ komandoje pirmą kartą supratau kiek daug komandai reiškia treneris. Turim du puikius trenerius Andrių Lapinską bei Rolandą Urkį, nemažai pergalių iškovota vien tik jų dėka, belieka tik tikėtis, kad ateityje jie dar kažko mane išmokins.

Kaip manai, ko tau trūksta, jog taptum dar geresniu žaidėju? Ką labiausiai norėtum patobulinti savo žaidime?

Visų pirma, tai trūksta šios sporto šakos pagrindų, antra, norint tapt geresniu žaidėju reikia daug treniruotis, o laiko tam jau lieka ne tiek ir daug. Labiausiai norėčiau sustabilizuot savo žaidimą, pagerinti pataikymą, įgauti daugiau ištvermės bei bent keliais centimetrais pagerinti šuolį.

Šis sezonas „Radijas Tau“ komandai visai neblogas. Kaip manai, ar finišas bus toks pat geras? Kokie yra jūsų sezono tikslai?

Žaidžiam dvejose, manau, gana stipriose lygose, startas buvo labai įtemptas ir nervingas. Patys savęs klausdavom: Ką mes ten veiksim, kaip žaisim? Įpusėjus sezonui paaiškėjo, jog nesam toki beviltiški. Sezono tikslų niekad nekėlėm ir tikiuosi nekelsim, o išėjus į aikštelę tikslas yra tik vienas – kovoti iki galo. Nenoriu nieko prikalbėti, todėl tik po finišo galėsiu pasakyt sezonas buvo geras ar ne.

Su kuriuo ekipos žaidėju jums sekasi geriausiai susižaisti? Kaip galvoji, ar kurio nors žaidėjo pagalba, turi įtakos tavo asmeniniams pasirodymams?

Su daugeliu žaidėjų žaidžiu jau ne pirmus ar antrus metus, puikiai žinau kas kam geriau sekasi, kas blogiau. Viskas priklauso nuo priešininkų, jei kažkuriam iš komandos draugų suteikia truputį daugiau laisvės, stengiesi, kad kamuolys atsidurtų jo rankose, tad ir išskirti kažkurį vieną, su kuriuo geriausiai susižaidžiu, būtų labai sunku.

Šį sezoną pradėjai žaisti „Regionų Krepšinio Lygoje“ (RKL). Kaip vertini šį pasiekimą? Yra vilčių kilti dar aukščiau?

Atvirai pasakysiu – niekada negalvojau apie šią lygą, tai, be abejo, kol kas aukščiausias laiptelis mano gyvenime. Esu labai patenkintas, kad tenka žaisti su aukšto lygio komandomis, tai lyg savotiškas jėgų išbandymas.

2010 gruodžio 14 d. sužaidei šio sezono rezultatyviausias rungtynes, pelnei 29 taškus. Kiek taškų daugiausiai esi sumetęs per vienerias rungtynes?

Dar mokykloje žaidžiant yra tekę įmesti 67 taškus, o rimtesnio lygio varžybose kažkur apie 40.

Kas tavo krepšinio idealas?

Neseniai žiūrėjau vaizdo įrašą iš Olimpinų žaidynių, tai labai patiko Šarūno Marčiulionio žaidimas. Jis greitas, fiziškai stiprus, gerai mato aikštę, svarbiausia protingas, ko daugiau reikia?

Ką veiki gyvenime be krepšinio? Papasakok apie savo laisvalaikį.

Tikriausiai kaip ir kiekvienas jaunas žmogus mėgstu veikti viską – nuo ramių pasisėdėjimų namie su draugais iki kelionių, šėlionių ir dar visko kito.

Žaidi krepšinį, esi šio žaidimo fanas, o ką manai apie futbolą? Gali seki „UEFA Čempionų lygos“ įvykius? Kaip manai, kas laimės šių metų „UEFA“ taurę?

Manau, kad futbolas mano širdyje dar ilgai liks sporto šaka numeris vienas. Stengiuosi nepraleisti nei vienų Pasaulio ar Europos čempionato rungtynių, o UEFA taurę tikiuosi iškels Barselonos „Barcelona“.

Per 26-erius metus esi laimėjęs įvairiausių taurių, medalių ir diplomų. Kuris laimėtas trofėjus yra brangiausias?

Kiekvienas laimėjimas yra brangus, bet išskirsiu ne brangiausią, o sunkiausią. Šią vasarą teko dalyvauti Belgijoje vykusiame turnyre "Flanders basketball trophy – 2010". Tai – ypač fiziškai sunkus turnyras, nes tenka per dieną sužaisti tris rungtynes, aišku aukso medalis sukėlė daug emocijų, tačiau atgauti jėgas jis nepadėjo. Po turnyro dar savaitę buvau kaip ne savas.

Išvardink geriausias ir blogiausias savo charakterio savybes?

Hmm, geriausia matyt, kad esu draugiškas ir greit randu bendrą kalbą su nepažįstamais, o kelios iš blogesnių, kad esu užsispyręs ir mėgstantis patinginiauti.

Koks tavo gyvenimo moto?

Nevenk to, ko nenori, kad nutiktų.

Ką manai apie knygas? Jos – jau praeitis, o kompiuteriai ir internetas dabar yra viskas? Ar pats mėgsti skaityti, gal turi mėgstamą rašytoją, knygas?

Niekada nemėgau skaityti knygų, mieliau renkuosi kompiuterį ir vaizdines šviečiamąsias laidas.

Ar turėdamas laisvo laiko mėgsti keliauti? Kokias šalis esi aplankęs ir kuri paliko didžiausią įspūdį? Kokios būtų idealios atostogos?

Kiekvienais metais stengiuosi aplankyti bent kelias šalis. Iki šios dienos esu aplankęs nemažai Europos šalių, tokių kaip: Italija, Slovakija, Belgija, Vokietija. Keliauti pamėgau dar nuo studentiškų laikų, kai Didžiojoje Britanijoje lenkiau nugarą laukuose, kol kas, ši šalis ir paliko didžiausią įspūdį savo kultūra, žmonių patriotizmu, statiniais. Taip yra, galbūt, dėl to, kad ilgiausiai ten buvau, daugiausiai pamačiau. Idealios atostogos: ankstus rytas aukštai kalnuose, mažas namelis ir vienas pamišėlis dėl slidinėjimo.

Na ir pabaigai, pasakyk, ką manai apie „Švyturio" – Kauno Krepšinio lyga (KKL)? Ko norėtum palinkėti šiai organizacijai?

Man atrodo Kauno mieste profesionalesnės lygos kaip KKL nerastum. Visi darbuotojai puikiai atlieka savo darbą, ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Viskas puikiai organizuota, išsamu, greita. Tikrai aukštas lygis, iki pilnos laimės trūksta tik šokėjų. Linkiu visiems niekada neprarasti vilties. Nors liaudies patarlė apie viltį byloja kai ką kita, bet, manau, neturėdami vilties kažin, ar pasiektume tai, kuo esame. Todėl visiems, visur ir visada linkiu vilties ir tikėjimo tuo, ką darote.

Dėkojame už pokalbį.

Evaldas Gurinas
"Švyturio" – Kauno krepšinio lyga