“Švyturio – Kauno Krepšinio Lygos” skaitytojams pateikiame dar vieną interviu su lygos bendruomenės nariu – Tadu Tarūta. Jei tektų šį žmogų pristatinėti nuosekliai, tai užtruktų be galo ilgai: jis yra žaidęs tuometinėse LKAL (dabar NKL) lygose, vėliau LKL, RKL, savo patirtį kaupė globojamas gausybės visoje Lietuvoje puikiai žinomų krepšinio specialistų. Baigęs krepšininko karjerą T. Tarūta su krepšiniu neatsisveikino, tačiau perėjo į “kitą barikadų pusę” ir tapo krepšinio teisėju. Dabar T. Tarūta yra vienas iš tų KKL teisėjų, kuris teisėjauja RKL. Interviu Tadas dalinasi savo prisiminimais apie pirmuosius žingsnius krepšinyje, profesionalo karjerą bei teisėjavimo subtilybes.

Tadai, pradėkime nuo pradžių, kaip nutiko, kad tavo gyvenime krepšinis vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį?

Tai nutiko kai man buvo 7 metai. Nuo tada ir prasidėjo mano kaip krepšininko karjera. Pirmasis treneris buvo Kazys Petkevičius (Legendinis Žalgirio žaidėjas ir treneris – aut. pastaba). Tiksliai negaliu pasakyti kada, bet dėl pamokų grafiko perėjau pas visų žinomą trenerį Jurijų Fiodorovą (Pirmasis A. Sabonio treneris – aut. pastaba). Treniravausi su tokiom žvaigzdėm kaip Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Marčiulionis, Kęstutis Šeštokas. Aišku, tokių aukštumų man nepavyko pasiekti, tačiau turėjau garbės su jais kartu sportuoti.

Ne paslaptis, kad sportavai ne tik mėgėjiškai, tačiau ir profesionaliai, esi žaidęs ir LKL. Kokie likę prisiminimai iš tų laikų? Kuri ekipa buvo arčiausiai širdies ir kodėl?

Profesionaliai pradėjau treniruotis su Kauno „NECA“ , kurią treniravo Vitoldas Masalskis ir Mindaugas Arlauskas. Kadangi buvau jaunas ir labai nepatyręs, todėl su šia ekipa tik treniravausi, tačiau jos garbės negyniau. Vėliau mano kaip krepšininko kelias pasuko pas trenerį Gintautą Obelevičių su Alvydu Šidlausku. Ši komanda keitė pavadinimus kiekvienais metais, bet tikriausiai geriausiai ji žinoma „Atleto“ vardu. Su jais ir komanda keliavau per LKAL, po to ir LKL. Sekmingiausi buvo pora pimųjų metų LKL.

Paskutinė tavo profesionalaus krepšininko stotelė buvo tuometiniai Prienų „Prienai“. Teko kalbėtis su prieniškiais, kurie tavęs dar neužmiršo. Leisk pacituoti vieną jų frazę: „Tarūta nesveikai kildavo“. Tai kaip su tais tavo kilimais? Pasižymėjei puikiu šuoliu, patark jauniesiems krepšininkams kaip išsiugdyti gerą šuolį? Ar vis dar įdedi į krepšį?

Ooo... taip, šnekų buvo. Kas tiesa tai tiesa. Nenoriu, kad atrodytų, jog giriuosi, tačiau dėdavau į krepšį praktiškai iš kur norėjau ir kaip norėjau. Kadangi bendrą fizinį pasirengimą turėjau pas trenerį Aleksą Stanislovaitį, tai daugiau nieko ir sakyti nereikia. Treneris tikrai išmanydavo ko reikia krepšininkams: greičio, staigumo, šuolio, koordinacijos. Tiems įgūdžiams ugdyti ir vydavo treniruotės. Aktyviai baigiau treniruotis prieš kokius 8 ar 10 metų, todėl dabar įdėti į krepšį būtu labai sunku. Be to ir traumų nemažai turėjau.

Praėjusiame sezone žaidei už „Bangą“, šiemet tave galima aikštelėje žaidžiantį išvysti vis rečiau, dabar tik kartais padedi „C“ lygos komandai. Ar jau bandai visiškai „pakabinti sportbačius ant vinies“?

Taip, vis rečiau pažaidžiu krepšinį. Nors sportbačiai dar nekaba ant vinies, bet gražiai padėti dulkija... :)

Nors baigei profesionalaus krepšininko karjerą, tačiau krepšinyje pradėjei naują etapą – teisėjo. Šiemet pradėjai teisėjauti RKL. Sakyk, ko reikia teisėjui, kad jis sėkmingai koptų karjeros laiptais? Ar labai skiriasi mėgėjų lygų teisėjavimas ir RKL?

Teisėjauti pradėjau prieš tris metus. Sėkmė priklauso tik nuo pačio teisėjo. Teisėjavimas kaip ir dauguma dalykų – kuo daugiau domiesi, mokaisi, turi praktikos – tuo labiau tobulėji, tuo lengviau lipti karjeros laiptais. Mėgėjų lygų teisėjavimas nuo RKL nelabai skiriasi, skiriasi žaidėjai. Kaip bebūtų – mėgėjai yra mėgėjai, RKL – jau aukštesnis meistriškumo laiptelis. Tačiau ir vienoje, ir kitoje lygoje reikalingas maksimalus susikaupimas. Vienas teisėjo švilpukas gali pakeisti laimėtoją į pralaimėtoją ir atvirkščiai.

Tadai, kas apskritai tave paskatino teisėjauti ir kaip galvoji, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras teisėjas? Tai įgimta ar viskas pasiekiama darbu?

Kaip minėjau teisėjauti pradėjau prieš tris metus, tuomet dar žaidžiau KKL – „Bangos“ komandoje. Komandos vadovas Rimas Žemaitis buvo tas žmogus, kuris pasiūlė pabandyti teisėjauti „Švyturio – Kauno Krepšinio Lygoje“. Nuo to pasiūlymo ir prasidėjo mano naujas etapas krepšinyje – teisėjo. Man kaip teisėjui didelės naudos duoda tai, kad aš pats žaidžiau krepšinį. Daugiau ar mažiau jaučiu, kur ir kada gali žaidėjas sužingsniuoti, ar pastumti varžovą, jį prilaikyti. Teisėjas turėtų pasižymėti tokiomis pat savybemis kaip ir žaidėjas: būti greitas, staigus. Savaime aišku geras teisėjas turi turėti supratimą apie krepšinį, greitai ir laiku susiorientuoti tam tikroje situacijoje bei priimti teisingą sprendimą. Nemanau, kad teisėju galima gimti – viskas pasiekiama darbu.

Tavęs kaip teisėjo negaliu nepaklausti vieno labai svarbaus klausimo. Į KKL atėjus Algirdui Bataičiui pradėjo kilti ir teisėjų lygio kreivė. Kaip manai, kuo labiausiai šis žmogus prisidėjo prie teisėjų kvalifikacijos kėlimo?

Teisėjas Algirdas Bataitis turi didelį bagažą žinių ir patirties krepšinyje. Atėjus jam i KKL, tikrai jaučiasi teisėjų lygio kilimas. Pirma – tai visada yra i ką kreiptis sudėtingoms situacijoms išsiaiškinti rungtynių metu. Visada gausi atsakymą ar patarimą kaip ir ką reikėjo daryti toje ar kitoje situacijoje. Antra – jis reiklus. Ateina į rungtynes, stebi, paaiškina, pataria. Galiausiai yra reiklus ir teisėjo išvaizdai. Jis pastebi ar marškinėliai ir kelnės išlyginti, ar pats teisėjas apsiskutęs, tvarkingas ir t.t. Visi šie dalykai dar labiau skatina susikaupti rungtynėms.

Tadai, ne paslaptis, kad ir geriausiems pasitaiko kurijozų. Ar yra tavo kaip teisėjo karjeroje buvę kokių nors „žioplų švilpukų“ gal prisimeni bent vieną, kuris dabar kelia tau šypseną?

Mano teisėjo karjera trunka tik tris metus, todėl kurijoziškų įvykių ne tiek ir daug, iš kurių galėčiau pasijuokti. Greičiau jie parodo mano kaip teisėjo trūkumus ir nepatyrimą šitoje srityje. Visada pergalvoju ką taip ar ne taip padariau, kaip kitaip reikėtų pasielgti panašioje situacijoje. Taip gyveni ir mokaisi.

Sakyk, kaip čia nutiko, kad praktiškai visą gyvenimą susiejei su krepšiniu, o dabar tenka dirbti Kauno Tardymo izoliatoriuje? Kaip suderinai tokius iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus? Ką sunkiau tramdyti žaidėjus ar nuteistuosius?

Kadangi iš krepšinio milijonų neužsidirbau, teko ieškoti kito pinigų šaltinio. Taip atsidūriau Kauno TI. Anksčiau krepšinis buvo mano darbas, dabar tik hobis. Darbas lieka darbu, hobis – hobiu, todėl ir nesunku suderinti. Žmonių kategorijos skiriasi nuo esančių krepšinio aikštelėje ir esančių už grotų. Ir darbe, ir aikštelėje aš propaguoju tramdymą pokalbiu su trupučiu humoro. Tai kur kas veiksmingiau, nei piktai apsižodžiuoti ar pradėti mosikuotis kumščiais.

Leisk, dar kartą sugrįžti prie tavo kaip krepšininko karjeros. Žinau, kad esi vienas iš tų, kurių galima paklausti ir apie gyvą legendą Arvydą Sabonį. Kur, kaip ir kada nutiko, kad rungtyniavai su juo vienoje komandoje?

Oi... su tokia legenda kaip Arvydas Sabonis teko žaisti tik vienerias rungtynes. Ir tai tik draugiškame susitikime prieš tuo metu Rimo Kurtinaičio treniruojamą Baku „Gala“ komandą. Įspūdis nepakartojamas. Toks vaizdas, kad pačiam nieko nereikia daryti. Reikia tik pataikyti į krepšį, žiūri „saldainiukas“ jau tavo rankose. Tai tikrai smagus prisiminimas :)

Pažiūrėjus į tavo pareigybių sarašą ir dienotvarkę kyla klausimas – ar turi laisvo laiko? Koks tavo laisvalaikis?

Taip. Laisvalaikio beveik neturiu. Vasara, kada daugiau laisvo laiko – važiuoju prie jūros ar ežero. Mėgstu pažvejoti. Kuomet krepšinio sezonas prasideda iki kol jis baigiasi, laisvo laiko turiu tikrai mažai.

Jei galima norėčiau paklausti keletos trumpų, šmaikščių klausimų:

• Svajonių mašina?
Norėčiau galingos, didelės mašinos. Kokio nors džipo.. :)

• Geriausias matytas filmas?
Man patinka mistiniai, pusiau siaubo, veiksmo filmai. Vieno geriausio filmo įvardinti negalėčiau. Daug neblogų esu matęs.

• Gražiausia aktorė?
Lapė – snapė. Aš žiūriu filmą, o ne į aktores :)

• Geriausias visų laikų krepšininkas?
Turbūt kaip ir daugumai – M.Jordanas

• Mėgstamiausias patiekalas?
Silkė su tortu ir 100 gr. alaus. Jei rimčiau – šaltibarščiai, cepelinai.

• Šalis, kurią labiausiai norėtum aplankyti?
Norėčiau į Maldyvus nuvykti, taip pat Portugaliją, Šveicariją

Pabaigai, Tadai, paprašysiu ką nors palinkėti „Švyturio – Kauno Krepšinio lygai“?

Linkiu ir toliau šiai lygai tokiu sparčiu žingsniu žengti į tobulėjimą, krepšinio populiarinimą, savo tikslų siekimą. Tikiu, jog ne už kalnų tas laikas, kada ši lyga apjungs ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos krepšinio megėjus. To ir linkiu...

Savo ruožtu „Švyturio – Kauno Krepšinio Lyga“ labai dėkoja Tadui už sugaištą laiką, už smagius atsakymus ir nori palinkėti, kad KKL būtu tavo pirmasis kaip teisėjo laiptelis, tačiau tikrai ne paskutinis.

Darius Gvildys
„Švyturio – Kauno Krepšinio Lyga“