INTERVIU Aurimas Dervinskas "...Esu maksimalistas ir visą laiką siekiu turėti tai, kas geriausia, tiek žaidėjus, tiek trofėjus"2013 balandžio 27 d., Šeštadienis, 15:58 val.; peržiūros: 6156

"Švyturio – Kauno Krepšinio Lygos" sezonui artėjant į pabaigą. Lyga dar kartą nori pradžiuginti jos dalyvius ir gerbėjus interviu. Vieša paslaptis, kad lygoje apstu veiklių ir įdomių žmonių, o mes kalbiname vieną iš jų – Aurimą Dervinską. Šis žmogus puikiai žinomas lygoje, visuomet surenka daug ir stiprių komandų, kurių varžovai visuomet prisibijo ir žiūri į jas pagarbiai. Aurimas vienas tų, kuris apie viską šneka be didesnių užuolankų, yra griežtas ir teisingas. Interviu paliekamas skaitytojų teismui.

Aurimai, ar prisimeni, kaip prasidėjo tavo kelias KKL? Kada ir kokiu būdu atsiradai lygoje? Kas paskatino į ją atkeliauti?

Puikiai prisimenu kaip viskas prasidėjo. Kai persikėliau gyventi į Kauną, keletą metų buvau apskritai atitrūkęs nuo krepšinio, nei pats žaidžiau, nei kažka organizavau. Vėliau, kai jau šiek tiek įsitvirtinau ir pradėjau dirbti „Topo Centre“, sutikau nemažai krepšinį žaidžiančių žmonių, todėl sumaniau surinkti komandą ir startuoti KKL. Tuo metu „Įmonių+“ pirmenybėse, tai buvo, jei neklystu, 2007 m. Būtent tada ir prasidėjo komandos kelias KKL lygoje. Tuo metu rinkausi tarp KKL ir KKML lygų, tačiau su kolegomis nusprendėme žaisti KKL. Apsisprendimą lėmė tai, kad tada KKL internetinė svetainė buvo gerokai informatyvesnė, bei keletas draugų jau neblogai pažinojo lygos prezidentą Esmiraldą Sliežauską. Kadangi nelabai žinojau, koks bus tiek mūsų, tiek varžovų lygis, iš pirmojo sezono nesitikejau nieko, paprasčiausiai po tiek metų be krepšinio buvo malonumas žaisti varžybose.

Keletą sezonų lygoje buvai tik žaidėjas, dabar esi ir treneris. Kuris darbas malonesnis? Aikštelėje ar jos prieigose?

Malonūs abu darbai (šypsosi). Žaisdamas pavargsti fiziškai, o kaip treneris ir vadovas – psichologiškai. Kadangi pačiam jau nebe 20 metų, norisi save išbandyti ne tik aikštelėje, žinoma toli gražu man iki rimto trenerio, tačiau nuo kažko pradėti reikia (juokiasi). Galbūt žaisti yra paprasčiau: ateini, sužaidi ir keliauji namo, o treniruojant ir vadovaujant komandai reikia daug daugiau laiko ir kantrybės, juolab kai turi koordinuoti trijų komandų veiklą, tuomet darbas nenutrūksta visas 7-ias dienas per savaitę.

Tikriausiai nepameluosiu, bet tavo vadovaujamas „Topo Centras“ kasmet surenka vis stipresnę ir „ant popieriaus“ vieną stipriausių komandų „B“ lygoje, tačiau kažko komandai pritrūksta iki „derlingo“ sezono. Kaip manai, ko dar trūksta komandai, kad pagaliau ir vėl būtų medalių?

Turbūt nieko naujo nepasakysiu, nes visi puikiai žino ir supranta, kad ne viską lemia pavardės, net ir aukščiausio lygio komandose. Garsios pavardės nieko nereiškia. Pažiūrėkite, šiame sezone į Los Angeles „Lakers“ – žvaigždžių daug, o rezultatas toli gražu neypatingas. Mes medalius laimėjome su atrodo daug silpnesnės sudėties komandomis nei dabar, tačiau tos komandos buvo kupinos noro laimėti ir kovoti. Žinoma ir pačios lygos lygis nuo tada pakilo. Jau antras toks sezonas, kai atrodo pagal sudėtį esame vieni iš geriausių, o baigiame sezoną jau pirmame atkrintamųjų etape. Pagrindinė to priežastis yra ta, jog žaidėjai rungtyniauja per 3, 4, o kai kas ir per 5 komandas, todėl daugelis jų turi po 5 ar net 6 rungtynes per savaitę ir dėl to kartais stinga motyvacijos žaisti visose rungtynėse vienodai nusiteikus, be to daugeliui iš jų „Topo Centras“ nėra komanda Nr.1. Šiuo atžvilgiu mūsų komanda nėra išskirtinė, visų komandų žaidėjai žaidžia per kelias komandas, tačiau prioritetai yra kitokie. Žinoma, tai nevienintelė blogų rezultatų priežastis, tačiau apie komandos vidines problemas galbūt viešai nekalbėsiu.

„Topo Centras“ savo istorijoje yra iškovojęs porą trofėjų „B“ lygoje, tada pats dar buvai tik žaidėjas. Kaip manai, kas nuo to laiko pasikeitė komandoje?

Pasikeitimų labai daug. Visų pirma, kaip jau minėjau, pakito lygos lygis, jis gerokai išaugo. Anksčiau B lygoje buvo 3 ar 4 komandos, kurios išsiskyrė, dabar yra pora komandų, kurios yra silpnesnės, o visos kitos yra labai panašaus pajėgumo. Suprantama, yra favoritai, tačiau kamuolys apvalus ir niekam nėra lengva. Pačioje komandoje taip pat labai daug kas pasikeitė. Pasikeitė bemaž visi žaidėjai, liko gal 3-4, visi kiti naujokai, o naujai komandai reikia laiko susižaisti, tai turbūt dar viena priežastis, dėl blogų rezultatų. Žinoma ne viskas yra blogai. Yra ir daug gerų ir gražių akimirkų, komanda kiekviename sezone kažką laimi ir tai yra tikrai labai puiku. Prieš šį sezoną „Kauno Mero“ taurėje garbingai kovėmės su RKL komanda ir tai tikrai pakelia komandos vertę. Žinoma ir pats, kaip jau minejai, nebežaidžiu, o bandau daugiau vadovaut komandos žaidimui.

Ne mažiau žadantis buvo ir SK „Matto“ sezonas „C“ lygoje, tačiau ir čia ekipa suklupo. Kokios priežastys sutrugdė eiti toliau, o gal ir iki galo „C“ lygoje?

Čia atskira istorija, kurios galbut nepasakosiu detaliu, tačiau viena iš pagrindinių priežasčių buvo ta, jog nepavyko susitarti su varžovų komanda dėl atsakomųjų varžybų perkėlimo. Tą dieną žaisti mums buvo labai problematiška ir neparanku, norėjome su varžovais kautis pilna jėga. Neabejoju, jog dabar būtume kitame etape, bet situacija yra tokia, kokia yra ir visos viltys atidėtos iki kito sezono. Nieko nekaltiname tik patys save. Viskas buvo mūsų rankose, tačiau savo šanso neišnaudojome.

Pataisyk mane jei klystu, bet ar nėra tarp tavo vadovaujamos komandos SK „Mattas“ ir tavo sūnaus sąsajų?

Taip, tai yra tiesa, savo sūnaus garbei nutariau pavadinti savo įsteigtą VŠĮ sporto klubą. Tiek sūnus, tiek šeima man yra vertybė numeris vienas, todėl taip ir vadinasi mano komanda. Tikiuosi ateityje joje pirmaisiais smuikais grieš ir mano sūnus (šypsosi).

Grįžkime prie pavardžių. Kaip jau minėjau, garsių mėgėjų krepšininkų tau nestinga, kas padeda juos „prisivilioti“ į komandą?

Esu maksimalistas ir visą laiką siekiu turėti tai, kas geriausia, tiek žaidėjus, tiek trofėjus (šypsosi). Šnekėdamas su žmonėmis akcentuoju tai, jog mūsų tikslas tik auksas, o tai daugelį motyvuoja, tai komanda, kurioje nėra vietos tiems, kurie nori tik pasižaisti. Pats bandau daryti viską, kad žaidėjai jaustųsi konfortabiliai žaisdami šioje komandoje, taip pat ir už aikštelės ribų stengiuosi visiems padėti, visuomet domiuosi kaip kam sekasi. Žinoma ne viskas pavyksta, kaip ir visur, būna nusivylusių, būna nesusikalbejimo, būna nesutarimų, bet tai natūralu.

Nors „Įmonių“, „C“ ir „B“ lygos jau užsibaigė, tačiau dar kartą „Topo Centro“ komandą matome „Pavasario“ taurėje. Kokius tikslus komandai keli šioje taurėje?

Kaip jau minėjau, esu maksimalistas. Šioje taurėje sieksime tik aukso (šypsosi), juolab, kai sezonas toks nenusisekęs. Tačiau jau taip pat minėjau, kad kamuolys yra apvalus ir mes tikarai ne vieninteliai kurie gali laimeti.

Net neabejoju, kad „Topo Centras“ dalyvaus ir „Laikinosios Sostinės“ taurėje. Ar jau kuri planus apie šią taurę, gal jau galvoji ir apie komandos sudėtį. Ar ji ženkliai skirsis nuo to, ką turėjai „C“ ir „B“ lygose? Bandysi į komandą kviesti naujus žmones ar vis tik stengsiesi mobilizuoti senuosius?

Taip, tai teisybė, žaisime taurėje, tačiau turbūt tik mažojoje. Asmeniškai man sezonas buvo itin sudėtingas: trys komandos, tiek asmenybių, tiek darbo, jog pavargau, kad ir kaip būtų keista, bet pavargau nuo krepšinio (juokiasi). Anksčiau sakiau: žaisti yra viena, o koordinuoti komandų veiklą -visai kas kita. Niekada nesakyk niekada, yra nostalgija ir noras žaisti aukštesniame lygyje, todėl 100% teigti, kad nežaisime didžiojoje taurėje negaliu. Apie komandos sudėtį aš mąstau nuolat, nuolat turiu viziją ir pavardes galvoje. Kad taurėje žaisiančioje komandoje bus naujų veidų net neabejoju.

Gal tai asmeniška, gal konfidencialu, tačiau KKL kalbama, kad „Topo Centras“ turi vieną solidžiausių „biudžetų“ pirmenybėse. Ar daug kainuoja sezonas, juo labiau, kad po „Topo Centro“ vėliava žaidžia ne viena komanda?

Anokia čia paslaptis. Kiekvienas gali lengvai pasiskaičiuoti, vien sporto salių nuoma kainuoja apie 8000 – 9000 Lt., plius startinis pirmenybių ir įvairių taurių mokesčiai, na ir dar kas keleri metai pasisiuvame naują aprangą, štai ir išeina nuo 10 000 iki 15 000 Lt. biudžetas sezonui. Įmonės vadovai palaiko šią iniciatyvą, todėl skiria pinigus komandoms, į komandos veiklą stengiuosi įtraukti kuo daugiau įmonės darbuotojų, tai stiprina ir komandinį darbą dirbant drauge, bei yra tam tikra motyvacija darbuotojams, todėl ši investicija atsiperka su kaupu.

Klausimas, kurį išgirsta dauguma pašnekovų – varžovai. Ar yra lygoje komanda, kuri žaidėjams ar tau asmeniškai yra ypatinga, su specialiu prieskoniu ir prieš kurią rungtynės yra daugiau nei eilinis susitikimas, o didžiausių varžovų dvikova?

Nuo senų laikų aikštelėje esme priešai su „United“ komanda (juokiasi), labai dažnai burtai ar situacija suveda mūsų ekipas atkrintamosiose varžybose ir visuomet su šia komanda kova būna inirtinga. Žinoma apie ši sezoną nekalbu, nes jiems žaidimu mes toli gražu neprilygstame. Galima apie kiekvieną komandą pasakyti, jog ji yra su tam tikru prieskoniu, sakykime „Bokštuva“ – verta pagarbos komanda, turi puikią komplektaciją, „ARV – Auto“ komanda visada pavojinga, puikiai susižaidusi ir kovinga, „Hidraulinės Sistemos“, atrodo nieko neypatinga (su visa pagarba jiems), tačiau su jais visuomet turi žaisti maksimaliai susikaupęs, taip pat visuomet įdomu ir sunku žaisti su komandomis, kuriose žaidžia Aidas Makūnas. Šis žaidėjas turi savo stilių, kurio su niekuo nesumaišysi: mažas žmogus, kuris kelia didelias problemas ir didelį galvos skausmą savo varžovams (juokiasi). Kai išgirsti „Sporto Manija“ ar „Ekodora“, taip pat visiems yra aišku, jog tai ne šiaip sau komanda.

Kaip žmogaus lygoje esančio ne vieną ir ne du sezonus galima drasiai klausti apie lygos pokyčius. Kaip matai ją kintančią per visą tą laiką kai joje esi? Lyga stiprėja ar nekinta? Ką manai apie nuolat bandomas įdiegti naujoves, ar jas pastebi ir kurios maloniausios? Gal pats turi kokių idėjų, ką dar būtų galima patobulinti?

Nėra jokių abejonių, jog lyga nuolat keičiasi ir tobulėja, bemaž visi pokyčiai ir bandymai įdiegti naujoves yra sveikintinas žingsnis į priekį. Visų pirma, manau jog lyga išsiugdė bent keletą gerų teisėjų, kurių pirmaisiais metais tikrai stigdavo ir tai buvo labai didelė problema. Taip pat jau minėjau, jog pakilo ir pirmenybių lygis, atsirado nemažai gerai sukomplektuotų komandų, kovos tapo labiau intriguojančios. Man asmeniškai svarbiausias lygos žingsnis buvo susijęs su A. Bataičio krepšinio teisėjų mokykla. Statistika, video apžvalgos, straipsniai po varžybų taip pat yra įdomu ir labai puiku, tačiau tai, aš matau, tai yra kaip pridėtinė vertė, o teisėjavimas yra vienas iš svarbiausių dalykų krepšinyje, kuo aukštesnis teisėjavimo lygis, tuo įdomiau žaisti, manau lyga tai supranta ir stengisi atsižvelgti į komandų pastabas. Žinoma, dar daug ką reikia nuveikti tuo klausimu, bet rezultatai tikrai akivaizdūs, tai ir būtų mano pasiūlymas: kuo daugiau ir aktyviau investuoti į teisėjavimo kokybę, ko pasekoje lyga tikrai bus patraukli ir daug lengviau pavyks pritraukti naujas komandas.

Na ir pabaigai, tavo palinkėjimas „Švyturio – Kauno Krepšinio Lygai“?

Lygai norėčiau palinkėti kuo daugiau veiklių žmonių, niekuomet nesustoti ir neužmigti ant laurų (šypsosi). Taip pat tobulinti tai, kas jau yra pradėta daryti ir įvertinta aplinkinių. Apie teisėjus ir teisėjavimą jau užsiminiau ankščiau. Sėkmės judant į priekį Eesmiraldui Sliežauskui ir visai jo komandai.

"Švyturio – Kauno Krepšinio Lyga" dėkoja Aurimui Dervinskui už ilgus metus kartu su šia lyga, bei už puikų interviu. Linkime Aurimui išlikti maksimalistu, pasiekti puikių rezultatų su savo komandomis, o svarbiausia visuomet išlikti teisingu, kokiu esi dabar.

Interviu paruošė Darius Gvildys